Tiltas tarp neurologijos ir AI: Fatma Deniz įkvepia #rp25

Tiltas tarp neurologijos ir AI: Fatma Deniz įkvepia #rp25

2025 m. balandžio 25 d. #rp25 įvyko sensacinga Fatma Deniz paskaita, kurioje buvo kalbama apie kalbos vaizdavimą žmogaus smegenyse ir jos palyginimą su dideliais kalbos modeliais. Fatma Deniz, pirmaujanti neurologė ir kompiuterių mokslininkė, šiuo metu yra Berlyno technikos universiteto informatikos profesorė ir skaitmeninimo ir tvarumo viceprezidentė. Savo kalboje ji pabrėžė, kad sudėtingi neuroniniai tinklai vaidina pagrindinį vaidmenį suprantant žmogaus kalbą ir kad semantinis apdorojimas vyksta panašiuose smegenų regionuose, kaip ir dideliuose kalbos modeliuose, kurie šiandien naudojami dirbtiniam intelektui (AI).

Deniz tyrimo tikslas – nutiesti tiltą tarp neurologijos ir dirbtinio intelekto. Jų išvados galėtų būti pritaikytos praktikoje, ypač gydant kalbos sutrikimus ir kuriant dirbtinio intelekto sistemas, turinčias žmogaus kalbos gebėjimus. Šios technologijos yra labai svarbios norint gilinti mūsų supratimą apie pagrindinius kalbos apdorojimo mechanizmus, kurie tampa vis svarbesni skaitmeniniuose humanitariniuose moksluose.

Neurokognityviniai kalbos apdorojimo modeliai

Kita svarbi dabartinių tyrimų tema – suaugusiųjų klausos kalbos supratimo neurokognityviniai modeliai. Šie modeliai sudaro laiko eilučių ir funkcinės neuroanatomijos pagrindą, turintį įtakos sintaksiniams, semantiniams ir leksiniams procesams. Atskiri tinklai kairiajame pusrutulyje vaidina svarbų vaidmenį, o prozodiniai procesai vyksta dešiniajame pusrutulyje. Tyrimu siekiama apibūdinti funkcinius ir struktūrinius ryšius tarp pagrindinių su kalba susijusių smegenų sričių, tokių kaip laikinoji, priekinė ir subkortikinė sritis.

Be to, nagrinėjama, kaip šie kalbiniai elementai sąveikauja su kitomis kalbinėmis ir nekalbinėmis sritimis, tokiomis kaip atmintis ir emocijos. Tai leidžia geriau suprasti hierarchines kalbos apdorojimo sistemas, kurios yra labai svarbios kuriant galingus AI modelius.

Dirbtinis intelektas ir jo vaidmuo humanitariniuose moksluose

Dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis dabar tapo pagrindiniais skaitmeninių humanitarinių mokslų elementais. Jie suteikia naujų būdų analizuoti, struktūrizuoti ir interpretuoti sudėtingus duomenis. AI sujungia tradicinius humanitarinius metodus su galingais algoritmais, sukurdamas naujas modelių atpažinimo ir didelių duomenų kiekių analizės galimybes.

Dirbtinio intelekto sistemos gali apdoroti natūralią kalbą ir vaizdus, ​​prisitaikyti prie naujos informacijos, naudodamos atitinkamus algoritmus, ir automatiškai išspręsti sudėtingas užduotis. Humanitariniuose moksluose dirbtinis intelektas dažnai naudojamas didelių duomenų analizei, automatiniam teksto atpažinimui ir kultūrinei vaizdinės bei garsinės medijos analizei. Tai rodo ne tik šių technologijų teikiamą pridėtinę vertę, bet ir galimą jų poveikį mokslinių tyrimų ateičiai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad neurologijos ir dirbtinio intelekto derinys yra perspektyvus kelias tolesnei kalbos apdorojimo sistemų plėtrai. Fatma Deniz išvados gali būti naudingos tiek optimizuojant kalbos sutrikimų gydymą, tiek kuriant dirbtinio intelekto sistemas, turinčias žmogaus kalbos gebėjimus.