Mokslininkai atskleidžia dinozaurų mitybos paslaptį!

Mokslininkai atskleidžia dinozaurų mitybos paslaptį!

Tarptautinė tyrimų grupė ištyrė milžiniškų dinozaurų gyvenimo būdą Juros periodo laikotarpiu ir įgijo novatoriškų įžvalgų. Vadovaujant dr. Danielai E. Winkler iš Kylio universiteto, dr. Emanueliui Tschoppai iš Berlyno laisvojo universiteto ir André Saleiro iš Lisabonos NOVA universiteto, komanda analizavo įvairių sauropodų dantų susidėvėjimą. Šis tyrimas, pagrįstas Dantų mikrodrožlių tekstūros analizės (DMTA) metodu, suteikia naujų perspektyvų apie šių įspūdingų priešistorinių būtybių mitybą ir elgesį.

DMTA, iš pradžių sukurta žinduoliams, dabar pirmą kartą buvo sistemingai naudojama sauropodams. Iš viso buvo išanalizuoti 322 didelės raiškos 3D dantų paviršių nuskaitymai iš trijų svarbių dinozaurų vietų – Lourinhã formacijos Portugalijoje, Morisono formacijos JAV ir Tendaguru formacijos Tanzanijoje. Mėginiuose buvo 39 dantys, gauti tiesiogiai iš fosilijų arba kaip silikono atspaudai. Šie nusidėvėjimo požymiai rodo, ką gyvūnai valgė paskutinėmis savo gyvenimo dienomis ar savaitėmis. Skirtingose ​​sauropodų grupėse ir regionuose buvo nustatyti reikšmingi nusidėvėjimo modelių skirtumai.

Rezultatai ir išvados

Tyrimo rezultatai yra sudėtingi. Pavyzdžiui, žvynelinių audatų, tokių kaip Diplodocus, nusidėvėjimo modeliai labai skiriasi, o tai rodo kintančius maisto šaltinius. Priešingai, kamarazaurai iš Portugalijos ir JAV rodo labai vienodus nusidėvėjimo ženklus. Tai rodo, kad šie gyvūnai vykdė sezonines migracijas maistui. Kita vertus, Titanosauriforms iš Tanzanijos pasižymi stipresniu ir sudėtingesniu nusidėvėjimo modeliu, kurį sukelia atogrąžų ar pusiau sausringos klimato sąlygos ir jų aplinkos smėlio augalai. Šie dantys yra labiau susidėvėję nei iš kitų regionų, todėl klimato veiksnys yra pagrindinis veiksnys.

Tyrimas taip pat rodo, kad ekologiniai principai, tokie kaip nišos formavimas ir migracijos elgsena, taip pat buvo svarbūs prieš 150 mln. Tyrėjai planuoja atlikti būsimus tyrimus, kad ištirtų jauniklių ir suaugusiųjų mitybos skirtumus, taip pat nykštukų formų prisitaikymą. Jos tikslas – išplėsti supratimą apie paleoekologinius ryšius ir biologinės įvairovės tyrimus. Pirminė šio tyrimo publikacija skelbiama žurnale „Nature Ecology and Evolution“, o tai pabrėžia darbo aktualumą.

Dantų mikropokyčių analizės svarba

DMTA skirta ne tik sauropodų tyrimams. Jis taip pat buvo sėkmingai naudojamas analizuojant teropodų, tokių kaip Allosaurus ir Tyrannosaurus rex, maitinimosi įpročius. Tokijo universiteto, bendradarbiaujant su Mainco ir Hamburgo universitetais, atliktame tyrime šiuo metodu buvo ištirti 48 dantys, įskaitant 34 teropodų ir 14 krokodilų. Įbrėžimų modelių analizė atskleidė mažai tirtų teropodų kaulų traiškymo įrodymų, o tai rodo alternatyvias dietas arba ypač gerai išsilaikiusius dantis.

Taip pat buvo skirtumų tarp jauniklių ir suaugusių dinozaurų: jaunų dinozaurų dantys buvo labiau susidėvėję, o tai rodo, kad jie dažniau valgė mėsą. Taip pat įdomu, kad DMTA galėtų padėti atkurti išnykusių gyvūnų mitybą ir jų ekosistemas, o tai labai svarbu suprasti evoliucinį vystymąsi. Metodas galėtų būti pritaikytas būsimiems ilgakaklių sauropodų ir net vabzdžių burnos nusidėvėjimo tyrimams.

Apibendrinant galima pasakyti, kad įvairūs dinozaurų mitybos tyrimai, apimantys įvairias žolėdžių ir mėsėdžių dinozaurų rūšis, sudaro sudėtingą šių gyvūnų gyvenimo būdo vaizdą. Naudodami koprolitus, suakmenėjusias ekskrementus, mokslininkai galėjo padaryti išvadas apie maitinimosi elgesį ir taip daugiau sužinoti apie atitinkamų epochų aplinkos poveikį. Dinozaurai gyveno skirtingai – kaip žolėdžiai, mėsėdžiai, žuvėdžiai ar visaėdžiai – tai pabrėžia jų gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų buveinių ir maisto šaltinių. Gilesnė dantų formų ir nusidėvėjimo analizė atlieka pagrindinį vaidmenį šiame tyrime ir atveria naujus paleontologijos horizontus.