Gyvenimo ateitis: TU Berlin demonstruoja naujoviškas vienos šeimos namų koncepcijas

Gyvenimo ateitis: TU Berlin demonstruoja naujoviškas vienos šeimos namų koncepcijas

Berlyno technikos universiteto architektūros studentai šiandien atidarė parodą apie vienos šeimos namų teritorijų pertvarkymą ir konversiją. Pavadinimu „CO-MAKABI praktikos dalijimosi vienkiemiuose namuose“ magistrantūros studentai, vadovaujami prof. Nanni Grau, pristato novatoriškus projektus, skirtus tolesnei esamų gyvenamųjų struktūrų plėtrai. Ši iniciatyva ypač aktuali, nes vienas šeimos namas yra populiariausia būsto forma Vokietijoje ir 53% gyventojų išreiškia norą gyventi viename. Šiuo metu Vokietijoje yra daugiau nei 16 milijonų vienos šeimos namų, kurie sudaro maždaug pusę viso būsto fondo, todėl projektas yra platesnis socialiniame kontekste. Nors vidutinis 1,8 žmogaus gyvenamasis namas yra palyginti mažas, per pastaruosius du dešimtmečius šių namų skaičius nuolat auga maždaug 100 000 per metus. Tačiau šie pokyčiai sulaukė kritikos dėl klimato krizės ir gyvenamojo ploto trūkumo, taip pat dėl ​​didelio įprastų vienos šeimos namų medžiagų, energijos ir žemės suvartojimo.

Meistriškumo studija Co-MaKaBi mato į ateitį orientuotą sprendimą individualių namų iššūkiams dalyti ir pertvarkyti esamas struktūras. Užuot statę naujus vienos šeimos namus, studentai tyrinėja esamo pastatų fondo savybes ir kasdienes dalijimosi praktika Berlyno rajonuose, tokiuose kaip Mahlsdorf, Kaulsdorf ir Biesdorf. Tikslas – dirbti su gyventojais kuriant naujus sambūvio modelius, pagrįstus bendru naudojimu ir erdviniu lankstumu. Naujoviški metodai turėtų padėti išvengti naujo dirvožemio sandarinimo ir derinti energetinės renovacijos koncepcijas su pritaikomais erdviniais sprendimais.

Įprasto gyvenimo alternatyvos

Parodos tikslas – pristatyti alternatyvias finansavimo formas ir modelius, kurie išsiskiria iš tradicinių nuosavybės struktūrų. Tai rodo jautrų studentų požiūrį siekiant įgyti gyventojų pasitikėjimą; ypač vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau erdvės naujoms koncepcijoms. Projektas „Daugiau nei šeimos namai“ nagrinėja gatvę kaip kolektyvinę erdvę. Šiuo metu vyksta naujų susirinkimų zonų kūrimo darbai, pertvarkant garažus ir integruojant balkonus. Be to, projektuojant daugiausia dėmesio skiriama „namui kaime! skatinti biologinę įvairovę priemiesčio teritorijose, o „Navel“ dizainas nenaudojamas likusias teritorijas paverčia komunalinėmis erdvėmis.

Šie metodai galėtų padėti išspręsti dabartinę būsto krizę, pabrėžiant socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę bendruomeninio gyvenimo naudą. Šiame kontekste Diana Lind, knygos „Drąsūs nauji namai“ autorė, ragina drąsiai ieškoti alternatyvių gyvenimo formų, nes tradiciniai vienos šeimos namai ne tik sukelia didelių išlaidų, bet ir skatina socialinę izoliaciją bei segregaciją.

Bendruomeninio gyvenimo vaidmuo

Daugelyje miestų, įskaitant Hamburgo metropolinį regioną, išaugo bendruomeninio gyvenimo tendencija. Pavyzdžiui, Liuneburge nuolat auga alternatyvių gyvenimo formų paklausa. Tai rodo augantį bendruomenės ir tvaraus gyvenimo būdo poreikį. Tokie projektai kaip „Ateities miestas 2030+“ remia socialinį ir tvarų būstą, o renovacija ir pertvarkymas taip pat laikomos protinga griovimo ir naujos statybos alternatyva.

Nors bendruomeninis gyvenimas suteikia daug privalumų, koncepcija taip pat susiduria su tam tikrais iššūkiais, pavyzdžiui, integracija į esamas miesto struktūras ir teisinėmis kliūtimis, dėl kurių dažnai sunku įgyvendinti naujus būsto projektus. Inovatyvios idėjos ir judėjimas naujo erdvės ir sambūvio supratimo link gali nutiesti kelią į geresnę ateitį. Statybos politika galėtų sukurti esmines galimybes įsikišti ir sudaryti sąlygas alternatyvioms būsto koncepcijoms.

Apskritai paradigmos pokytis bendruomeniško ir tvaraus gyvenimo link yra daugiau nei tendencija – būtina tenkinti besikeičiančios visuomenės reikalavimus ir gerinti gyvenimo kokybę miestuose. Berlyno architektūros studentų įsipareigojimas galėtų būti pavyzdys kitiems miestams, kurie taip pat turi spręsti neatidėliotinas būsto problemas. Šia prasme „Vienos šeimos namai visiems! projektas išsiskiria! atsirado kaip laboratorija, skirta esminei esamų gyvenviečių pertvarkos praktikai.

[tu.berlin] praneša, kad vienos šeimos namų transformacinis potencialas yra dalijimasis ir bendruomeninis gyvenimas. Požiūris, kurį palaiko ir [colivingswitzerland.ch], pabrėždamas naujų gyvenimo koncepcijų poreikį dabartinės būsto krizės metu. Tuo pat metu svarbu, kad [leuphana.de] pabrėžtų socialinės sąveikos ir bendruomenės svarbą gyvenamųjų namų projektuose, nes tai gali labai prisidėti prie žmogaus ir aplinkos tvarumo.