Viadrinoje startuoja naujas projektas kovai su antisemitizmu!

Viadrinoje startuoja naujas projektas kovai su antisemitizmu!

2025 m. liepos 16 d. Europos universitete Viadrina buvo oficialiai pristatytas projektas „Seeing Antisemitism Through Law“ (SATL). Šį ambicingą projektą finansuoja Vokietijos tyrimų fondas (DFG), jo tikslas – išanalizuoti teisinę kovą su antisemitizmu Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Ukrainoje nuo 1945 m. Jam vadovauja patyrusių mokslininkų komanda, kurią sudaro dr. Reut Paz, prof. dr. Thilo Marauhn ir prof. dr. Benjamin Lahusen.

Pagrindinis projekto elementas yra duomenų bazės, apimančios beveik 1500 dokumentais pagrįstų antisemitizmo atvejų iš išvardytų šalių, sukūrimas. Nauja dabartiniame tyrimų etape yra Ukrainos teismo bylų įtraukimas, o tai kelia ypatingų iššūkių, atsižvelgiant į vykstantį karą. Daktaras Reutas Pazas taip pat aiškina, kad prieiti prie daugelio teismo bylų dažnai būna sunku, nes daugelis dokumentų yra užblokuoti.

Antisemitizmo tyrimo tikslai ir iššūkiai

SATL projektas kelia apibrėžimo iššūkį, nes antisemitizmas yra ne tik teisinis, bet ir socialinis reiškinys. Buvo sukurtas atskiras apibrėžimas, apimantis keturias kategorijas: su Izraeliu susijęs antisemitizmas, religinis antisemitizmas, istorinis antisemitizmas ir konspiracinis antisemitizmas. Tarptautinio Holokausto atminimo aljanso (IHRA) apibrėžimas buvo sąmoningai neįtrauktas, nes jis buvo laikomas pernelyg nauju ir prieštaringu.

Federalinė švietimo ir tyrimų ministerija (BMFTR), skatinanti mokslinių tyrimų projektus, skirtus kovai su antisemitizmu Vokietijoje ir Europoje, siekia panašių tikslų. Finansavimu siekiama pagilinti supratimą apie antisemitizmą ir stiprinti asmenų, kenčiančių nuo antisemitinių incidentų, teises. Pirmajame finansavimo etape buvo sudaryta dešimt mokslinių tyrimų grupių, kurios nagrinėtų tokias temas kaip antisemitizmo prevencija švietimo sektoriuje ir teisinis antisemitinių incidentų tvarkymas.

Tyrimo rezultatai ir socialinė reikšmė

Remiantis tyrimais, įvairiose šalyse antisemitinės nuostatos skiriasi; Vokietijoje ir Prancūzijoje 2016–2018 m. su antisemitiniais stereotipais buvo pritarta apie 16–17 procentų. Stebina prieštaravimas tarp mažėjančių apklausų apie antisemitizmą ir antisemitinių nusikaltimų padidėjimo, ypač dešiniųjų radikalų aplinkoje. Ekspertai šį padidėjimą apibūdina kaip paprastų pasaulio paaiškinimų ir pasitikėjimo savimi sindromą.

Antisemitizmo sudėtingumas taip pat aptariamas tyrimuose. Socialinis mokslininkas Theodoras W. Adorno šeštojo dešimtmečio antisemitizmą apibūdino kaip „gandą apie žydus“. Naujausi tyrimai rodo, kad antisemitizmas yra ne tik įsišaknijęs senuose išankstiniuose nusistatymuose, bet jį formuoja socialinė dinamika ir kintantis suvokimas. Socialinio radikalėjimo įtaka, ypač internete, gali būti laikoma antisemitinių nuotaikų atgimimo varomąja jėga.

Atsižvelgiant į didėjantį antisemitinių incidentų skaičių, kyla socialinės atsakomybės klausimas: kova su antisemitizmu yra ne tik konstitucinės valstybės, bet ir pilietinės visuomenės bei mokslo uždavinys. Šios bendros pastangos yra labai svarbios stiprinant žydų gyvenimo Vokietijoje ir Europoje tikrovę ir siekiant apsaugoti įvairias tapatybes.

Apibendrinant galima teigti, kad vykstantys šios srities tyrimai rodo, kad antisemitizmas yra sudėtingas ir dinamiškas reiškinys, į kurį taip pat reikia kovoti pasitelkiant politinius ir socialinius veiksmus. Ateinantys metai bus labai svarbūs siekiant suprasti antisemitizmą ir su juo kovoti.

Europos universitetas Viadrina praneša, kad...

BMBF pabrėžia, kad...

Dalyvavimo portalas eina į…