Miesto gamtos išsaugojimas: kaip išardymas daro mūsų miestus atsparius klimato poveikiui!

Miesto gamtos išsaugojimas: kaip išardymas daro mūsų miestus atsparius klimato poveikiui!

Pagrindinė šiuolaikinių miestų problema yra dirvožemio sandarumas, kuris ne tik padidina temperatūrą, bet ir padidina potvynių riziką bei trukdo vandens ciklui. Šiame kontekste Hamburgo taikomųjų mokslų universitetas pradeda renginių ciklą „Miestas. Dirvožemis. Pokyčiai. Ateities klojimas“. Ši internetinė serija prasideda 2025 m. rugsėjo 10 d., jos tikslas – padaryti miestus atsparesnius klimato kaitai ir skatinti tvarią miestų plėtrą. Tai apima įvairius aspektus, tokius kaip demokratinis proceso projektavimas ir klojimas, taip pat jau sėkmingai įgyvendinti naujoviški Nyderlandų ir Vokietijos metodai. Kaip praneša Hamburgo universitetas, temos taip pat parodo, kaip žaliosios erdvės gali prisidėti prie biologinės įvairovės didinimo.

Šios iniciatyvos pagrindas pabrėžia dirvožemio sandarinimo problemą: Vokietijoje apie 45 % gyvenviečių ir eismo zonų yra užsandarinti, o tai neleidžia lietaus vandeniui prasiskverbti ir padidina aplinkos temperatūrą. Tai ne tik pablogina dirvožemio kokybę, bet ir padidina ekstremalių oro sąlygų riziką. Pastaraisiais metais daug pasaulio šalių, pavyzdžiui, JAV ir Ispanija, patyrė potvynių dėl smarkių liūčių. Čia taip pat tampa aišku, kaip svarbu imtis prevencinių priemonių siekiant įveikti klimato kaitos iššūkius.

Ekspertai ir bendradarbiavimas

Renginių ciklą moderuos ekspertai, tarp jų Petra Zivkovic ir Anna Brehm. Savo patirtį ir sprendimus pristatys pakviesti ekspertai, tokie kaip Larsas Hochmannas ir Christine Stecker. Bendradarbiavimas su įvairiomis institucijomis, tokiomis kaip BUND Hamburg ir Hamburgo miestas, rodo platų šios iniciatyvos rėmimo tinklą.

Kitas esminis diskusijos momentas – kempinės miesto principas. Ši koncepcija leidžia miesto teritorijoms kaupti lietaus vandenį ir prireikus jį išleisti, o tai ypač naudinga sausu metu. Hamburge-Altonoje jau pašalintos grindinio akmenys, siekiant atsodinti plotus, sukurtos naujos technologijos, skatinančios vandens nutekėjimą, pavyzdžiui, vandeniui laidus asfaltas „KlimaPhalt“.

Pasauliniai iššūkiai ir regioniniai sprendimai

Atsižvelgiant į visuotinį atšilimą ir su tuo susijusias rizikas, Fraunhofer IBP tyrimai rodo, kad reikia įgyvendinti prisitaikymo priemones, siekiant sumažinti šilumą miestuose. Tyrimai rodo, kad nuo 1998 iki 2017 metų visame pasaulyje dėl karščio mirė apie 166 000 žmonių. Todėl labai svarbu, kad miestų planuotojai ir savivaldybės imtųsi visapusiškų priemonių miesto šilumos salelių mažinimui.

Tokiomis iniciatyvomis kaip „Tegelwippen“, kurios buvo pradėtos Nyderlanduose ir plinta Vokietijoje, siekiama išardyti uždaras teritorijas ir pakeisti jas žaliais plotais. Trinkelių šalinimo konkursas daugelyje vietų siūlomas kaip platesnės strategijos dalis, skatinanti biologinę įvairovę ir klimatui atsparią urbanizaciją. Šie pokyčiai parodo tvaraus miestų planavimo galimybes derinti gyvenimo kokybę ir aplinkos apsaugą.

Ateinantys mėnesiai bus itin svarbūs stebint šios įvykių serijos poveikį ir įvertinant jų įtaką Hamburgo miesto plėtrai. Klimato kaitos iššūkiams spręsti reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas ir inovatyvūs sprendimai, kuriais galima pasimokyti ir iš kitų miestų patirties.

Hamburgo taikomųjų mokslų universitetas praneša, kad...

Telepolis pabrėžia, kad...

Fraunhoferio IBP pasirodo, kad...