ES planuoja griežtesnę grąžinimo direktyvą: aplinkybės ir pasekmės!

ES planuoja griežtesnę grąžinimo direktyvą: aplinkybės ir pasekmės!

2025 metų kovą Europos Komisija pristatė naujos ES grąžinimo direktyvos projektą, kuriuo siekiama paspartinti atmestų prieglobsčio prašytojų deportaciją. Pagal detales uni-goettingen.de Ši direktyva labai pagrįsta pastarųjų metų Vokietijos grąžinimo politika. Numatytos priemonės skirtos sukurti vienodą sprendimą visoms ES valstybėms narėms ir yra pagrįstos 2019 metų „Užsakyto grąžinimo aktu“ Vokietijoje.

Ypač sprogstamas yra ketinimas pratęsti sulaikymą iki deportacijos iki 24 mėnesių, kuris šiuo metu reguliariai ribojamas iki 12 mėnesių. Tai sukėlė susirūpinimą politinėse diskusijose. Kritikai baiminasi, kad padidės pabėgėlių ir migrantų, kurie jau yra nesaugioje padėtyje, sulaikymas. Vokietijoje deportacijų skaičius 2024 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo 22 proc., o prieglobsčio prašymų skaičius sumažėjo trečdaliu. zdf.de pranešė.

Grąžinimo politikos efektyvumas

Getingeno universiteto tyrimų grupė paskelbė grąžinimo politikos faktų patikrinimą ir padarė išvadą, kad jos dabartinės formos yra neveiksmingos. Projekto vadovė prof. dr. Sabine Hess pabrėžia, kad ilgalaikės rezidencijos teisės būtų kur kas veiksmingesnės. Tai galėtų ne tik sumažinti stresą migrantams, bet ir sumažinti valdžios institucijų išteklių naudojimą. Jų analizė rodo, kad nuo 2015 m. taikoma grąžinimo politika ne tik nesukelia didesnio saugumo, bet ir gali kriminalizuoti skurdą.

Pagrindinė Getingeno tyrinėtojų tezė yra ta, kad biurokratiniai įsipareigojimai dažnai sukelia nusikalstamumo spiralę. Todėl, siekiant padidinti spaudimą migrantams, reikėtų atidžiau stebėti griežtus reglamentus ir sankcijas.

Grąžinimo procedūra

Be teisinių koregavimų, diskutuojama ir apie grąžinimo centrų steigimą trečiosiose šalyse. Jomis siekiama, kad prieglobsčio prašytojai, kurių prašymai buvo atmesti, būtų grąžinti greičiau. Kaip pavyzdys naudojamas Albanijos modelis, kai prieglobsčio procedūros vykdomos užsienyje, tačiau grąžinimas į trečiąsias šalis turėtų įvykti tik jas užbaigus. Todėl atmestas prieglobsčio prašytojas Austrijoje negalėtų pradėti naujos procedūros Vokietijoje, bet būtų deportuotas į vietą, kur iš pradžių prašė prieglobsčio.

Tačiau ekspertai į pasiūlymą žiūri kritiškai. Kol kas neaišku, kurios trečiosios šalys norėtų priimti atmestus prieglobsčio prašytojus. Galimybė, kad netrukus deportacijos galės vykti be šeimyninių ryšių, taip pat yra prieštaringa ir gali lemti, kad dar daugiau žmonių atsidurs suimtuose laukiant deportacijos.

ES migracijos politikos pokyčius taip pat atspindi didėjantis noras izoliuoti žmones. ES Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis taip pat sakė, kad gali būti padengtos išlaidos už fizines kliūtis prie išorės sienų, o tai gali paskatinti diskusijas apie tokių priemonių teisėtumą.

Dabartinė situacija rodo ir nevienodą požiūrį į pabėgėlius. Nors žmonės iš Irako, Sirijos ir Afganistano yra izoliuojami taikant griežtesnes priemones, ES rodo daug didesnį solidarumą su Ukrainos karo pabėgėliais. Kai kuriose ES valstybėse pastebėtas atstūmimas, t. y. smurtinis prieglobsčio prašytojų atmetimas, o tai pažeidžia ES teisę ir Ženevos pabėgėlių konvenciją. Daugiau analizių šiomis temomis galite rasti adresu europaimlehr.de.