Padidėjęs uraganų skaičius: kokie tyrimai atskleidžia Didžiojoje mėlynojoje skylėje!

Padidėjęs uraganų skaičius: kokie tyrimai atskleidžia Didžiojoje mėlynojoje skylėje!

Naujas tyrimas, kurį atliko Frankfurto universiteto vadovaujama tyrimų grupė, bendradarbiaudama su Getingeno universitetu, rodo nerimą keliančias atogrąžų audrų ir uraganų dažnumo tendencijas pietvakarių Karibų jūros regione. Tyrimų rezultatai, paskelbti žurnale Science Advances, pagrįsti nuosėdų sluoksnių analize „Didžiojoje mėlynojoje skylėje“ prie Belizo. Analizė apima 5700 metų laikotarpį ir rodo, kad atogrąžų audrų ir uraganų skaičius toliau didėjo. Ypač pastaraisiais dešimtmečiais uraganų dažnis smarkiai išaugo, o tai rodo klimato kaitos poveikį. Garsiai uni-goettingen.de Iš viso buvo nustatyti ir nurodyti 574 uragano įvykiai.

Pati Didžioji mėlynoji skylė yra žavus geologinis reiškinys, kurio gylis siekia 125 metrus, o skersmuo – apie 300 metrų. Urvo nuosėdose mokslininkams pavyko aptikti svarbių klimato archyvų, leidžiančių tiksliai nustatyti audros įvykių datą. Sąlygos šiame urve leido netrukdomai nusėsti nuosėdoms ir tapo vertingu klimatologinių tyrimų šaltiniu. Prieš 20 000 metų Švyturio rifas buvo sala su gėlo vandens šaltiniais, tačiau prieš 7 200 metų ją užtvindė kylantis jūros lygis.

Nerimą kelianti tendencija

Uraganų dažnis ir intensyvumas didėja ne tik Karibų jūros regione. Garsiai bildungsserver.hamburg.de Atogrąžų ciklonai, atsirandantys visų trijų vandenynų atogrąžų regionuose, kelia didelę grėsmę. Šiaurės Atlante jie vadinami uraganais, vakarinėje šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje – taifūnais, o šiaurinėje Indijos vandenyno dalyje – ciklonais. 2008 m. Mianmarą smogęs uraganas Nargis nusinešė daugiau nei 138 000 gyvybių ir rodo, kokį niokojantį poveikį tokios audros gali turėti net šiame amžiuje.

Statistika rodo, kad atogrąžų ciklonų paveiktų gyventojų skaičius išaugo nuo 408 milijonų 2002 m. iki 792 milijonų per metus 2019 m. Šis padidėjimas yra susijęs su visuotiniu atšilimu ir su tuo susijusiu šių audrų intensyvėjimu. Pastarųjų 50 metų duomenys užfiksuoja 1,4 trilijono dolerių žalą ir rodo didžiulį ekonominį tokių gamtos įvykių poveikį.

Ateities perspektyva

Ateities prognozės kelia nerimą. Numatyti pokyčiai rodo, kad regioninis audrų poveikis gali padidėti iki 2100 m. Tai atitinka IPCC ataskaitos AR6 išvadas, kuriose nurodoma, kad daugelis ciklono veiklos pokyčių nėra nulemti vien tik natūralių priežasčių. Jiems taip pat gali turėti didelę įtaką antropogeniniai veiksniai, tokie kaip šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Deutschlandfunk aprašo, kad uragano intensyvumo padidėjimas yra rimta visuotinio atšilimo pasekmė ir dėl gyventojų skaičiaus augimo iki 2050 m. jis gali paveikti iki 40 % daugiau žmonių.

Nors Vokietijos uraganai tiesiogiai nepaliečia, čia taip pat jaučiamos netiesioginės pasekmės, tokios kaip migracijos srautai ir sutrikusios prekybos grandinės. Struktūriniai pokyčiai siekiant neutralizuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas yra labai svarbūs daugeliui šalių, o ypač Vokietijai, siekiant neutralizuoti ilgalaikius klimato kaitos padarinius, taigi ir didėjančią uraganų riziką.