Pasaulio tvarkos ateitis: ekspertai aptaria galios pokyčius ir naujus iššūkius

Pasaulio tvarkos ateitis: ekspertai aptaria galios pokyčius ir naujus iššūkius

Pasaulio tvarka yra perversmo būsenoje, kuriai būdingi gilūs geopolitiniai pokyčiai. Erfurto universitetas, Tiuringijos valstijos parlamentas ir žiniasklaidos grupė „Funke“ tęsia savo bendrą paskaitų ciklą 2025 m. vasaros semestrą, kad analizuotų šiuos pokyčius. Tema: „Pasaulio tvarkos ateitis globalių pokyčių akivaizdoje“ ir ypač daug dėmesio skiriama Vakarų įtakai. Pirmasis renginys vyks birželio 10 d., 18.15 val., kai „Atlantic Bridge e.V.“ generalinė direktorė Julia Friedlander paskaita „Pasaulio tvarkos persvarstymas: Vakarų vaidmuo“ pradės temą. Šis įvykis vertinamas kaip viena iš svarbių platformų aptarti toli siekiančius Ukrainos konflikto padarinius ir smunkančią Vakarų galią. Priėmimo pradžia 18 val. ir įėjimas nemokamas; Rekomenduojama registruotis adresu thueringer- Allgemeine.de/ringvorlesung.de.

Rusijos karas prieš Ukrainą išryškina iššūkius, su kuriais susiduria tarptautinė bendruomenė. Europos ir Amerikos interesai mažėja, o tokios šalys kaip Kinija ir Indija reikalauja didesnės įtakos. Šis tektoninis jėgos santykių poslinkis nuo Atlanto vandenyno link Indo-Ramiojo vandenyno rodo naują pasaulinės tvarkos etapą. Indo-Ramiojo vandenyno regionas, kuriame gyvena 60 procentų pasaulio gyventojų ir pasaulinio produkto, vis dažniau vertinamas kaip geopolitinis centras. „Pax Americana“ – JAV hegemoninė sistema – yra diskutuojama, nes JAV vis daugiau dėmesio skiria konkurencijai su Kinija.

Pasaulinis poveikis ir geopolitinės tendencijos

JAV pasitraukimas iš konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Europoje veda prie strateginio iš naujo įvertinimo. Tai leidžia JAV atlaisvinti išteklius konkuruoti su Kinija. Šiame „GZero pasaulyje“, kuriame stinga stabilios pasaulinės tvarkos, ekonominiai pranašumai nustumiami į antrą planą, o geopolitiniai interesai tampa svarbesni. Tuo pat metu Rusija, Vakarų sankcijas suvokdama kaip „didžiosios galios mokestį“, reikalauja didesnės įtakos ir nori susitaikyti su ekonominiais trūkumais.

Geopolitiniai poslinkiai veikia ne tik jėgų pusiausvyrą tarp valstybių, bet ir turi toli siekiančių socialinių bei ekonominių pasekmių. Ukrainos konfliktas sukėlė bado krizę Afrikoje, nes žlunga pagrindiniai maisto tiekėjai. Tuo pat metu ES susiduria su iššūkiais, tokiais kaip regioninė visapusiška ekonominė partnerystė (RCEP), kuri veikia kaip svarbi laisvosios prekybos zona. Šiomis aplinkybėmis ES susiduria su sunkumais ratifikuojant prekybos susitarimus, o tai gali dar labiau paveikti konkurencingumą.

Technologinės naujovės ir socialiniai perversmai

2025 m. įvykius galima apibūdinti kaip lūžio tašką tarp susiskaldymo ir naujų organizacinių struktūrų siekimo. Augantis neapibrėžtumas, kurį įtakoja ekonominis nestabilumas, migracija ir klimato krizės, tapo nauja norma. Pasaulyje, kuriam būdingos susiskaldžiusios galios struktūros ir konfrontacinis daugiapoliiškumas, Ukrainos karas išlieka pagrindiniu konfliktų šaltiniu. Nepaisant tarptautinių pastangų, ateitis tebėra neaiški, nes geopolitinės tendencijos toliau eskaluoja, o pačios visuomenės susiduria su poliarizacija ir konfliktais dėl vertybių ir tapatybės.

Iššūkiai, su kuriais susiduria pasaulis, reikalauja intensyvių diskusijų apie tarptautinius santykius ir saugumo politiką. Tokie aspektai kaip agresyvios Kinijos teritorinės pretenzijos ir eskalavimo Artimuosiuose Rytuose potencialas kelia klausimų, kurie bus aptariami paskaitų cikle. Dr. Alexander Dubowy analizės dėmesys sutelkiamas į būtinybę rasti naujų atsakymų į senas problemas, nes Europa siekia savo strateginės autonomijos ir nepriklausomo gebėjimo veikti. Sukurti perspektyvius sprendimus yra ne tik politinis iššūkis, bet ir socialinė būtinybė, norint susidoroti su vykstančiais sukrėtimais.

Šios srovės ir jų įtaka tarptautinei tvarkai absoliučiai reikalauja kolektyvinės refleksijos ir diskusijos, kurioms turi vadovauti ne tik akademinės institucijos, bet ir visa visuomenė.