Išankstinis nusistatymas prieš pabėgėlius: kodėl ukrainiečiai gyvena geriau nei arabai

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Sociologas Martinas Ulrichas analizuoja, kaip austrai skirtingai žiūri į pabėgėlius iš skirtingų kultūrų.

Soziologe Martin Ulrich analysiert, wie Österreicher Geflüchtete aus verschiedenen Kulturkreisen unterschiedlich betrachten.
Sociologas Martinas Ulrichas analizuoja, kaip austrai skirtingai žiūri į pabėgėlius iš skirtingų kultūrų.

Išankstinis nusistatymas prieš pabėgėlius: kodėl ukrainiečiai gyvena geriau nei arabai

Dabartinė analizė rodo, kad skirtingų kultūrinių sluoksnių pabėgėlių įvaizdis Austrijoje labai skiriasi. Anot sociologo Martino Ulricho, į žmones iš arabų ir Afganistano regiono žiūrima daug kritiškiau nei į tuos, kurie pabėgo nuo karo Ukrainoje. Šie rezultatai buvo paskelbti Austrijos sociologijos žurnale ir yra pagrįsti „Values ​​in Crisis Panel“, atlikta Koronos pandemijos metu. Išvados suteikia svarbių įžvalgų apie skirtingus apsaugos ieškančių asmenų suvokimus.

Ukrainos krizės, prasidėjusios 2024 m. vasario mėn. Rusijos agresijos karu, kontekste iki 2025 m. kovo į Europą pabėgo apie 6,4 mln. ukrainiečių. Šis pabėgėlių judėjimas yra trečia didelė migracija nuo 2015 m. po pabėgėlių judėjimo iš Sirijos ir Afganistano. Tačiau visuomenėje vyrauja stipri poliarizuota nuomonė apie skirtingas pabėgėlių grupes.

Socialinis suvokimas ir išankstiniai nusistatymai

Ulricho tyrime pabrėžiama, kad 58% apklaustųjų mano, kad Austrijos valstybės dosnumas Ukrainos prieglobsčio prašymuose gali būti vertinamas teigiamai arba neutraliai. Priešingai, 73 % nuomonių apie arabų afganų pabėgėlius yra kritiški ir mano, kad valstybė neturėtų būti dosni. Šis skirtingas suvokimas yra socialinių prietarų prieš pabėgėlius išraiška.

Įdomu tai, kad apie 60% respondentų netiki, kad ukrainiečiai iš valstybės gauna per daug pinigų, o 62% mano, kad arabų ir afganų pabėgėliai. Tai rodo, kad stereotipai apie nusikalstamumą ir smurtą, stipriai siejami su arabų ir afganų grupe, daro didelę įtaką visuomenės nuomonei.

Dabartiniai prieglobsčio prašymų skaičiai

Austrijos prieglobsčio statistika rodo, kad 2023 m. iš viso pabėgėliai pateikė 59 157 prieglobsčio prašymus. Pagrindinės kilmės šalys yra Sirija, Afganistanas ir Turkija. Iš 31 362 sprendimų dėl pirminių paraiškų apie 55 % buvo teigiami, o 45 % – atmesti. Tarp sėkmingiausių paraiškų yra pabėgėlių be pilietybės ir Jemeno paraiškos.

Imigracijos kontekste svarbu tai, kad 2024 m. Austrijoje iš viso gyveno 2 327 064 imigrantai. Tai sudaro maždaug 25,5 % visų gyventojų. Stebina tai, kad šie skaičiai apima visus nuolat šalyje gyvenančius žmones, gimusius kitoje šalyje, bet neapima prieglobsčio prašytojų.

Žvilgsnis į ES migracijos dinamiką

Platesniame Europos kontekste Eurostato skaičiai yra šviesūs. 2021 metais į ES atvyko 2,3 mln. imigrantų iš ES nepriklausančių šalių, ty beveik 18% daugiau nei praėjusiais metais. Vokietija, Ispanija, Italija ir Prancūzija buvo populiariausios imigrantų paskirties šalys 2021 m. Šios keturios šalys sudarė 60 % visų naujai atvykusių į ES.

Su imigracija susiję iššūkiai ir socialinė dinamika tebėra sudėtingi. Skirtingas supratimas apie skirtingas pabėgėlių grupes, tokias kaip arabų, afganų ir ukrainiečių pabėgėliai, iliustruoja ne tik socialinę įtampą, bet ir kultūrų dialogo poreikį skatinant solidarumą ir supratimą visuomenėje.